Biodujoms – šviesi ateitis?
Nafta ir gamtinės dujos atpigo, tačiau kiekvienas suprantame, kad anksčiau ar vėliau energijos išteklių kainos vėl kops į viršų. Taip tikrai bus, o elektros energijos kainos jau kitąmet, uždarius Ignalinos AE, gali pašokti du ar net daugiau kartų. Kainų šuoliavimą galėtume šiek tiek sumažinti pastatę biodujų jėgainių. Deja, Lietuva šioje srityje priskiriama prie ES atsilikėlių.
Domėtis biodujomis paskatino danai
Visi savo kailiu patyrėme: kai brangsta energijos šaltiniai, brangsta beveik visos prekės. Tai ir yra pirmoji priežastis, dėl kurios reikia gaminti energiją alternatyviais būdais. Kita priežastis svarbesnė žemdirbiams. Jų išlaidos derliui gauti auga daug sparčiau nei pajamos, tik ir skamba raginimai mažinti savikainą. Viena iš nedaugelio likusių galimybių – pasinaudoti alternatyviais būdais kurti elektros energiją, šilumą, t. y. statyti biodujų jėgaines.
„Įsiminiau viešnagę prieš keliolika metų pas vieną Danijos ūkininką, auginusį kiaules. Tada ES rinkoje buvo kritusios kiaulienos kainos. Jis atvirai pasakė, kad sunkmečiu išsilaiko iš biodujų gamybos, tik jos gelbsti nuo bankroto“, – pasakoja vienas didžiausių biodujų žinovų šalyje, Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) Agroenergetikos katedros vedėjas Kęstutis Navickas. Docentas prisipažino, kad viešnagė Danijoje jį įkvėpė išsamiau susidomėti biodujų teikiamomis galimybėmis.
Vokiečiai tyliai dirba
Pasakodamas apie sėkmingą biodujų jėgainių plėtrą K.Navickas remiasi Vokietijos patirtimi. Štai 1991-aisiais Vokietijoje veikė tik 120 nedidelių biodujų jėgainių, o šįmet, kai bus pastatyta dar 780 jėgainių, jų skaičius išaugs iki 4780 ir visų galia sieks apie 1600 MW. Tiek elektros energijos Lietuvoje sunaudojama piko metu. Pasvajokime: jeigu pasiektume tokį lygį, nereikėtų statyti naujos atominės elektrinės (Ignalinos AE galingumas – 1300 MW).
ES šalyse 2007-aisiais biodujų pagaminta už 5901 tūkst. t naftos ekvivalentą. Taigi tiek sutaupyta naftos. Daug ar mažai? Mes garsiai piktinamės priklausomybe nuo Rusijos, tačiau kasmet tampame vis labiau priklausomi, o pedantiškieji vokiečiai tyliai dirba ir mažina savo priklausomybę nuo Rusijos dujų ir naftos tiekimo.
Žaliavų niekada nepristigs
Kai kurie ūkininkai jau dabar suvokia, kad bioenergetika gali pagelbėti ar net išgelbėti, kai pagrindinės žemės ūkio produkcijos kainos mažėja. Galimybės, pasak K.Navicko, labai didelės. Biodujoms gaminti galima sunaudoti gyvulių mėšlą, gaišenas, pašarų bei augalų liekanas, maistui netinkančią mėsą, skerdyklose kaupiamas atliekas. Prie šių žaliavų dar pridedamos augalinės kilmės atliekos ir energetiniai augalai – kukurūzų silosas, rapsai, runkeliai, maistui ir pašarams netinkantys grūdai, daugiametės žolės. Kai kurių atliekų Lietuvoje nėra kur dėti, net kyla problemų su aplinkosaugininkais, kai jas reikia sunaikinti. Už atliekų naikinimą tenka mokėti, taigi biodujų jėgainių savininkai uždirbtų papildomai.
Kartais tokios atliekos deginamos, tačiau deginant ne tik nesukuriama energijos, bet ji papildomai eikvojama, ir todėl dar labiau išauga galutinės produkcijos savikaina bei teršiama gamta.
Jėgainių galingumas
Europoje dažniausia įrengiamos iki 500 kW elektros galios biodujų jėgainės, nes iki tokio galingumo palankiausiomis kainomis superkama elektros energija. Jeigu tokia jėgainė per metus dirbtų 8000 valandų, pagamintų apie 4 mln. kWh elektros energijos. Vokietijoje tokiose jėgainėse pagaminta elektros energija superkama po 20 euro centų, o Lietuvoje – tik po 8 euro centus (30 ct).
„Teko lankytis biodujų jėgainėje Italijoje, kurioje per dieną perdirbama po 1000 t atliekų.
Miestelio bendruomenė labai patenkinta tokiu sumanymu, nors jėgainė nuo miestelio nutolusi tik 500 metrų. Visi gauna naudos – atliekos nepūva, o miestelio gyventojai šilumos energiją gauna pigiau“, – pasakoja UAB „Vyrybalt“ direktorius Gytis Vyšniauskas. Direktorius apgailestaudamas priduria, kad Lietuvoje bendruomenės dažnai priešinasi pasiūlymams statyti tokias jėgaines.
Galimi pasirinkimai
LŽŪU docentas K.Navickas apskaičiavo, kiek ir kokių žaliavų reikėtų norint įrengti tam tikros galios jėgainę. „Pavyzdžiui, norint įrengti 50 kW elektros galios jėgainę, per metus reikia 700 t karvių mėšlo, taigi reikia laikyti apie 35 galvijus. Dar reikia 900 t kukurūzų siloso, apie 30 ha ploto jiems auginti, kai derlingumas – apie 30 t/ha. Kokiems reikalams tiktų tokia jėgainė? Ūkininkas galėtų apšildyti savo gyvenamąjį namą, ruošti pašarus, parduoti elektros energiją“, – sako K.Navickas.
Pasak UAB „Vyrybalt“ vadovo G.Vyšniausko, įrengti 100 kW elektros galios biodujų jėgainę kainuotų nuo 1,2 iki 1,5 mln. Lt. Parduodamas elektros energijos kiekis – 0,72 kWh, pagaminamos, parduodamos šilumos kiekis – apie 1 kWh. Jeigu elektros energijos tarifas – 0,3 Lt/ kWh, tai per metus vien tik už elektros energiją būtų galima uždirbti apie 216 tūkst. Lt.
G.Vyšniausko skaičiavimais, 100 kW elektros galios jėgainė atsipirktų per devynerius metus, o gal ir greičiau.
Energetikai ir biurokratai nesuinteresuoti
Virginijus Štiormeris, Lietuvos biodujų asociacijos prezidentas:
Biodujų jėgainių potencialas Lietuvoje yra labai didelis. Galėtų veikti apie 200 jėgainių, kurių galia pasiektų apie 300 MW. Tačiau kol kas veikia tik kelios jėgainės. Priežastys žinomos. Vakarų ir Rytų skirstomieji elektros tinklai nesuinteresuoti supirkti jėgainių gaminamos elektros energijos, todėl sukūrė labai sudėtingus prisijungimo būdus, reikia daug dokumentų. Kita priežastis – kol kas nepanaudojama ES parama. Kodėl? ŽŪM reikalauja, kad biodujų jėgainė naudotų tik vieno ūkio žaliavas ir sukurtą energiją panaudotų tik tame ūkyje. Tokias galimybes Lietuvoje turi tik keli stambūs ūkiai, o vidutiniai ar smulkūs ūkiai susijungę ir pastatę biodujų jėgainę ES paramos negautų. Mes kritikavome tokią tvarką, tačiau kol kas nėra jokių pasikeitimų.
Straipsnio autorius: Albinas Čaplikas, „Valstiečių laikraštis“, www.valstietis.lt